- lūžgalys
- lūžgalỹs sm. (3a) DŽ, lū́žgalis (1) BŽ334 1. sulūžusio daikto gabalas, nuolauža: Sunešti įvairiausi lūžgaliai sustiprino barikadą iš oro pusės rš. Papėdėje buvo išsklaidyta laivų lūžgalių, prekių ir mantos rš. 2. perlūžusio daikto galas: Aštrūs šakų lūžgaliai susmego į minkštas samanas rš. Standartiniai įtvarai skirstomi į fiksacinius įtvarus – lūžgaliams fiksuoti – ir distrakcinius įtvarus raumenims (ir kaulo lūžgaliams) ištempti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
